DVARAS IR ĄŽUOLAS

Pajiešmenės dvaro sodyba – vienas iš naujesnės statybos dvarų, esantis kelio Pasvalys–Biržai dešinėje pusėje, 5 km į šiaurę, Iešmens upelio pakrantėje.

Dvaro istorija: Pajiešmenės dvaras yra įvardinamas kaip vietinės reikšmės kultūrinis paminklas, išlikę pastatai skirtini XIX a. pabaigai, XX a. pradžiai. Tuo metu dvaras priklausė Klebokui, po jo – baronui Liudvikui Ropui. Jis įveisė parką ir pastatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Yra išlikusių ir ūkinių pastatų, aplink dvarą yra valstybės saugomas parkas, pripažintas vietinės reikšmės gamtos paminklu. 1930 m. išparceliavus dvarą, rūmuose įrengta ūkio kontora, vėliau ten gyveno ūkio darbininkai. 2003 m. rūmų pastatą įsigijo privatus asmuo.

Rūmas statytas iš raudonų plytų, dviejų aukštų, su mansarda trečiame aukšte, dvišlaitis šiferio stogas, pastato šiaurės rytų kampe ir vakariniame gale įrengtos atviros verandos, toliau į pietus rūmas tęsiasi vieno aukšto pastatu. Iešmens upelio pakrantėje įveistas senasis dvaro parkas, jis išlikęs iki šių dienų, auga paprastųjų ąžuolų, veimutinių pušų, sibirinių kėnių, paprastųjų eglių, europinis maumedis, šermukšnialapė lanksvūnė, klevas sidabrinis, juodauogis šeivamedis ir kiti medžiai.

Šiuo metu yra išlikę 10 pastatų: rūmai (9 m x 19 m), svirnas (22 m x 11m), padarginė, tvartai, ūkiniai pastatai. Senojo parko pagrindu buvo atsodintas naujas parkas (teritorijos plotas – 15.6 ha), užtvenkus Iešmens upelį, suformuotas 15 arų pločio tvenkinys.

Parke auga ąžuolas, jis yra saugomas botaninis gamtos objektas, skersmuo siekia 1,5 m.

Pasakojama, kad Pajiešmenių dvaro savininkas Vilius fon Ropas buvęs piktas. Kai į dvarą suvažiuodavo svečių, jis liepdavęs baudžiauninkams lipti į šį ąžuolą ir kukuoti. O kukuojančius nušaudavęs. Vienas baudžiauninkas sumanė ponu atsikratyti: išsipjovė ąžuolinę kuoką ir stipriai sudavė ja per medį, kad ponas išgirstų. Išgirdęs triukšmą savo valdose, ponas šoko ant žirgo ir atjojo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Pamatęs prie ąžuolo stovintį baudžiauninką, bandė jį užpjudyti šunimis, tačiau šis vikriai nuo jų išsisuko ir spėjo netgi ponui per sprandą suduoti savąja kuoka. Žiaurusis dvarininkas netrukus mirė. Tačiau kaimo žmonės dar ilgai po šiuo ąžuolu matydavę nekenčiamą poną ir girdėdavę jo dejones. Toks pasakojimas užrašytas P.Rusecko knygoje „Baudžiava“, išleistoje 1936 metais.


PAJIEŠMENIŲ DVARO 360° PANORAMINĘ NUOTRAUKĄ RASITE PASPAUDĘ ČIA!  Fotografas: Kostas Šukevičius