Išnuomotas Pajiešmenių tvenkinys.

Mūsų rajonas – dirbamų laukų ir smegduobių kraštas. Ežerų lyg ir neturime, tačiau rajono teritorijoje yra 4 tvenkiniai: Pasvalio, Smilgių, Švobiškio, Smilgių ir Pajiešmenių.

Pernai Nacionalinei žemės tarnybai leidus nuomotis tvenkinius, šia galimybe kai kas jau pasinaudojo. Net ir mūsų rajone buvo skelbiama, kad siūloma nuomotis Pasvalio, Smilgių ir Pajiešmenių tvenkinius. Tiesa, potencialius nuomininkus domino tik esantis Pajiešmeniuose. Kaip teigė šio kaimo gyventojų bendruomenės pirmininkas Dainius Šaučiūnas, sutartis su Nacionaline žemės tarnyba dėl maždaug 9 hektarų vandens telkinio nuomos kovo 27 dieną sudaryta dešimties metų laikotarpiui. „Pagal minėtą sutartį esame įsipareigoję tvenkinį ne tik išvalyti, bet ir įžuvinti. Žinome, kad geriausiai tokius vandens telkinius nuo dumblių, žolių ir kitos augmenijos, taip pat nuo zooplauktono išvalo baltieji amūrai ir karpiai. Dėl to tvenkinio įžuvinimą nutarėme pradėti nedelsiant“, – kalbėjo Pajiešmenių gyventojų bendruomenės pirmininkas.

Prieš savaitę karpių įveisimu pasirūpino10246497_625806937501371_749578102402295954_n patys žvejai, paleidę į Pajiešmenių tvenkinį daugiau nei 100 kilogramų karpiukų nuo 300 g iki 1 kg, sužvejotų Šiaulių rajono vandens telkiniuose. O užvakar į Pajiešmenius buvo atgabentas svarbiausias gyvas „krovinys“ – 150 kg baltųjų amūrų ir 100 kg veidrodinių karpių. Anot D. Šaučiūno, šių žuvų įsigijimą iš Elektrėnuose esančio žuvininkystės ūkio „Bartžuvė“ finansavo vienas verslininkas. Beje, nepanoręs „reklamuotis“. Bendruomenės pirmininkas apie jį tepasakė, kad tai žvejoti mėgstantis ir į Pajiešmenius dažnai užsukantis žmogus.

Pasak D. Šaučiūno, neprireiks nė poros metų, kad Pajiešmenių tvenkinys taptų ne tik poilsiautojų, bet ir žvejų oaze. „Šį pavasarį aplink tvenkinį bus nurinktos visos šiukšlės. Tad galėsim viską pradėti iš naujo. Ketiname paruošti du neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kurie tikrins ar žvejai laikosi nustatytų mėgėjiškos žūklės taisyklių. Pažeidėjų jie gal ir negalės bausti, bet praneš apie kiekvieną pažeidimo atvejį Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnams“, – tikino bendruomenės pirmininkas.

10154937_625806947501370_6452886541240252148_nNegalima teigti, kad savo vandens telkiniais visiškai nesirūpino ir jų savininkė – valstybė. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija pasistengdavo, kad juose dar liktų žuvų. Bet įleidžiamo mailiaus ar žuvų kiekis būdavo keliolika kartų mažesnis nei praėjusį ketvirtadienį. „Į Pajiešmenių tvenkinį dar anksčiau, prieš ketverius metus, žvejai buvo paleidę kelis kilogramus ungurių, lydekų, šamų. Kartais pasitaiko, kad galbūt iš tų pačių ir užkimba. Bet mūsų žvejai yra gan pilietiški. Pagautas žuvis jie dažnai paleidžia. Jiems svarbiausia – pats žūklės procesas. Jei žuvies jiems tuo metu nereikia, užtenka nusifotografuoti, laikant rankose įspūdingą laimikį, ir jį paleisti“, – aiškino D. Šaučiūnas.

Žuvininkystės ūkio „Bartžuvė“ darbuotojas Tomas Girsa patarė neabejoti, kad baltieji amūrai yra tikri tvenkinių melioratoriai. „Amūrai minta ne tik dumbliais, žolėmis ar kitokiu augalinės kilmės pašaru, bet ir vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, smulkiomis žuvimis. Jie pagerina vandens ekosistemą, išvalydami nereikalingą augmeniją. Ypač alkani amūrai būna vasarą. Tada jie per
parą gali suėsti tiek maisto, kiek sveria patys.10245487_625795254169206_2991493429404077027_n

Natūraliomis sąlygomis amūrai Lietuvoje nesiveisia. Tačiau žiemoti gilesniuose telkiniuose gali. Svarbu, kad užtektų deguonies. Pajiešmenių tvenkinio vidutinis gylis yra apie 2 m. Be to, yra duburių iki 3 m gylio. Kadangi vanduo žiemą dar šiek tiek ir teka, deguonies amūrams jūsų tvenkinyje tikriausiai pakaks“, – sakė T. Girsa.

Pajiešmenių kaimo gyventojų bendruomenės pirmininkas priminė, kad ši tvenkinio įžuvinimo akcija – tikrai ne paskutinė. „Dar šiemet rudenį žadame įleisti keliasdešimt kilogramų mūsų krašto vandens telkiniuose nematytos žuvies – starkių. „Šios žuvys atliktų labai naudingą darbą reguliuojant menkaverčių žuvų – karosų, kuojų, raudžių – populiaciją. Starkiai neršia anksti pavasarį, kai vandens temperatūra siekia apie 6–8 laipsnius. Todėl mūsų sąlygos jiems turėtų tikti. Parduotuvėje kilogramas starkio kainuoja apie 100 litų. Bet mūsų žvejai gal neskubės išgaudyti dar brandos amžiaus nepasiekusių žuvyčių“, – tikėjosi D. Šaučiūnas.65341_625795190835879_6394513365101417499_n

Leidimus žvejoti Pajiešmenių tvenkinyje mūsų rajono gyventojai gali įsigyti pas Pajiešmenių bendruomenės buhalterę (parduotuvės pastate) arba Pasvalyje, Vilniaus g. 26, (anot pasvaliečių
– „senojoje žvejų parduotuvėje“). Jiems leidimai žvejoti kainuos 30 litų metams. Krinčino seniūnijos žvejams už leidimus gaudyti žuvį Pajiešmenių tvenkinyje reikės mokėti dešimčia litų pigiau.

Žvejoti nemokamai galės tik jaunuoliai iki 16 metų, 62 metų amžiaus sulaukę senjorai bei neįgalieji. Pastariesiems būtina žvejo liemenės kišenėje turėti amžiaus ribą ar negalią patvirtinantį dokumentą. Nes tvarką prižiūrės neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Straipsnio autorius: Edvardas Balčiūnas

Nuotraukos: Mantvydo Drevinsko